Pietų Ramiojo Vandenyno Mandatas
| 南洋庁 Nanyōchō Pietų Ramiojo Vandenyno Mandatas | ||||
| Jungtinių Tautų mandatas | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Kororas | |||
| Valdymo forma | Mandatinė teritorija | |||
| Era | Imperializmas | |||
| - Įkūrimas | 1919 m. | |||
| - Panaikinimas | 1945 m. | |||
| Valiuta | Japonijos jena | |||
Pietų Ramiojo Vandenyno Mandatas (jap. 南洋庁 = Nan'yō-chō) – Japonijai Tautų Lygos perleista mandatinė teritorija Ramiajame vandenyne, kurią sudarė keletas salų grupių (dab. Palau, Marianos Šiaurinės Salos, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Maršalo Salos). Teritorijos administravimo teisės atiteko Japonijai po to, kai Vokietijos imperija pralaimėjo Pirmajame pasauliniame kare.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkūrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prasidėjus I pasauliniam karui, 1914 m. iki tol šioje teritorijoje egzistavusi Vokietijos kolonija Vokietijos Naujoji Gvinėja buvo okupuota dviejų valstybių – Japonijos ir Australijos. Japonijos okupuotosios sritys 1919 m. Versalio sutartimi buvo pripažintos kaip C klasės mandatinė teritorija ir patikėtos administruoti Japonijos imperijai.
Tarpukaris ir II pasaulinis karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš karto pradėjus administruoti teritoriją, Japonija ėmė sparčiai ją kolonizuoti. Į salas masiškai kėlėsi japonai, korėjiečiai, okinaviečiai ir kitos imperijos tautos. Tai padvigubino vietos gyventojų skaičių.
4-tą dešimtmetį, besiruošdama karui, Japonija teritorijoje ėmė kurti karinius uostus, fortus ir kitus karinius objektus. Mikronezijos salos strategiškai tapo svarbios kaip lėktuvų leidimosi vieta ir vietos papildyti degalams, maisto atsargoms įveikiant tolimus Ramiojo vandenyno atstumus.
Per II pasaulinį karą iš turimų salų Japonija rengė atakas. Karo metu jiems pavyko praplėsti šią teritoriją, okupuojant Nauru, Guamą, Kiribatį ir netgi Australijos šiaurines teritorijas.
Likimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1945 m. pasibaigus karui, Japonija jau buvo praradusi visas teritorijas, kurias okupavo JAV. 1947 m. vietoj Mandato buvo oficialiai įkurta Ramiojo Vandenyno Salų Globojamoji Teritorija, kurios administravimas perėjo JAV.
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
|---|
| Mikronezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija
|
| Archeologinės kultūros: |
| Japas, Nan Madolis, Čamorai, Čiukas
|
| Ispanijos Rytų Indija |
| Vokietijos Naujoji Gvinėja |
| Japonijos imperija (PRVM) |
| JAV (TTPI)
|
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Mikronezijos Federacinės Valstijos, Guamas, Kiribatis, Maršalo Salos, Nauru, Š. Marianų salos, Palau, Veiko sala |
Pietų Ramiojo Vandenyno Mandatas buvo administruojamas Japonijos imperijos karo laivyno. Jo būstinė buvo įkurta Čiuko atole.
Administraciškai Mandatą sudarė šeši administraciniai rajonai:
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mandato administravimo metu japonai masiškai kėlė kolonistus į vietos salas, padvigubindami gyventojų skaičių. Dėl to daug šių salų gyventojų turi japoniško kraujo. Salose buvo introdukuojama japoniška kultūra, statomos šintoistinės šventyklos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ponsonby-Fane, Richard. (1962). Sovereign and Subject, pp. 346–353.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||